Epideiktinis kalbėjimas sutelkia dėmesį į gyrimą, k altinimą ir konkretaus įvykio šventimą. Aristoteliui tai buvo svarbiausia kalbos forma. Svarbiausias Aristotelio ir jo bendraamžių kalbėjimo žanras buvo svarstymas – tai, kas susiję su įtikinamu argumentu arba svarstymu apie tai, ką žmonės turėtų daryti arba ko nedaryti.
Koks epideiktikos tikslas?
Epideiktinė oratorija, dar vadinama apeigine oratorija, anot Aristotelio, įtaigių kalbų tipas, pirmiausia skirtas retoriniam efektui. Epideiktinė oratorija buvo panegirinė, deklamacinė ir parodomoji. Jo tikslas buvo pasmerkti arba pagirti asmenį, priežastį, progą, judėjimą, miestą ar valstybę.
Kas naudoja epideiktinę retoriką?
Prezidento Obamos Apeiginė retorikaIr geriausios jo kalbos, anot jos, buvo epideiktinės ar apeiginės retorikos pavyzdžiai, tokias, kurias mes siejame su suvažiavimais, laidotuvėmis ar svarbiomis progomis, o ne svarstytiną politikos formavimo kalbą arba teismo ekspertizės kalbą, skirtą argumentams ir diskusijoms.
Kas yra epideiktinis argumentas?
Epideiktinė retorika yra kalba ar raštas, kuriame giriama (encomium) arba priekaištaujama (invektyvus). Taip pat žinomas kaip apeiginis diskursas, epideiktinė retorika apima laidotuvių kalbas, nekrologus, baigimo ir išėjimo į pensiją kalbas, rekomendacinius laiškus ir kandidatų įteikimo kalbas politiniuose suvažiavimuose.
Kas yra epideiktinė retorikasutelkti dėmesį?
Epideiktinė retorika – tai komunikacijos rūšis, kurią naudojame norėdami pagirti (arba kartais k altinti) asmenį už jo veiksmus ar pasiekimus. Epideiktinė retorika yra apie dabartį – jos tikslas yra išryškinti ir nustatyti asmens ar daikto savybes ir savybes, dėl kurių jie yra puikūs (arba kartais nelabai).
