Pavyzdžiui, baudžiamosiose bylose k altinamojo k altės įrodinėjimo našta tenka k altinimui, ir jie turi tą faktą nustatyti be pagrįstų abejonių. Civilinėse bylose ieškovui tenka pareiga įrodyti savo argumentus per daug įrodymų.
Kam tenka įrodinėjimo pareiga baudžiamosiose bylose?
Baudžiamosiose bylose prokuratūrai tenka pareiga nustatyti k altinamojo k altę.
Ar baudžiamasis persekiojimas turi įrodinėjimo pareigą?
Prokurorui tenka įrodinėjimo našta, nes, remiantis JAV Konstitucijos apsauga, k altinamasis nusikalstamu būdu laikomas nek altu. Įrodinėjimas be pagrįstų abejonių yra didžiausia įrodinėjimo našta, taikoma bet kuriame teisminiame procese, nes didžiausia rizika – k altinamojo laisvė.
Kokios yra 3 įrodinėjimo pareigos?
Šios trys įrodinėjimo pareigos yra: pagrįstų abejonių standartas, tikėtina priežastis ir pagrįstas įtarimas. Šiame įraše aprašoma kiekviena našta ir nurodoma, kada jos reikia baudžiamosios justicijos procese.
Ar sunku įrodyti ketinimą?
Kadangi ketinimas yra psichinė būsena, tai vienas iš sunkiausių dalykų įrodinėjamų. Tiesioginių k altinamojo tyčios įrodymų retai būna, nes beveik niekas, padaręs nusik altimą, savo noru to nepripažįsta. Norint įrodyti nusikalstamą ketinimą, reikia remtis netiesioginiais įrodymais.
