Kantas tikėjo, kad bendras žmonių gebėjimas mąstyti turėtų būti moralės pagrindas, ir kad būtent gebėjimas mąstyti daro žmones moraliai reikšmingus. Todėl jis tikėjo, kad visi žmonės turi turėti teisę į bendrą orumą ir pagarbą.
Ką Kantas sako apie moralę?
Kanto teorija yra deontologinės moralės teorijos pavyzdys – pagal šias teorijas veiksmų teisingumas ar neteisingumas priklauso ne nuo jų pasekmių, o nuo to, ar jie atlieka mūsų pareigą. Kantas manė, kad egzistuoja aukščiausias moralės principas, ir pavadino jį Kategoriniu imperatyvu.
Ar Kanto etika tinka priimant moralinius sprendimus?
Kanto etika yra absoliutinė ir tiesiogiai nesiremia tikėjimu Dievu, ji taip pat yra deontologinė, o tai reiškia, kad ją domina teisingi veiksmai, o ne teisingi rezultatai. … Todėl Kanto etika gali būti laikoma pernelyg abstrakčia, kad ją būtų galima taikyti praktiniam moraliniam sprendimui priimant.
Kaip Kanto etika rodo moralės nešališkumą?
Kantas teigia, kad moralė reikalauja, kad grupėje, atsižvelgiant į tai, kuriai reikia būti nešališkai pažeidžiant moralės taisyklę, būtų tik moraliniai agentai, tai yra tie asmenys, kurie yra reikia elgtis moraliai.
Kaip Kantas išdėsto savo pagrindinį moralės principą?
Kanto teorija yra racionalizmo versija – ji priklauso nuo proto. Kantas teigia, kad jokios pasekmės negali turėti esminės moralinės vertės; vienintelis dalykas, kuris yra geras savaime, yra Geroji Valia. Geroji Valia laisvai pasirenka vykdyti savo moralinę pareigą. Šią pareigą savo ruožtu diktuoja tik protas.
