Reologijoje šlyties skiedimas yra neniutono skysčių elgesys, kurių klampumas mažėja veikiant šlyties įtempimui. Kartais jis laikomas pseudoplastinio elgesio sinonimu ir paprastai apibrėžiamas kaip neįtraukiantis nuo laiko priklausomo poveikio, pvz., tiksotropijos.
Kas nutinka šlyties retinimo metu?
Šlyties plonėjimas yra kai kuriems ne Niutono skysčiams būdingas reiškinys, kuriame skysčio klampumas mažėja didėjant šlyties įtempiui. Šlyties sustorėjimas yra priešingas reiškinys.
Kas yra šlyties retinimo pavyzdys?
Šlyties skiedimo skysčiai, taip pat žinomi kaip pseudoplastikai, yra visur pramoniniuose ir biologiniuose procesuose. Įprasti pavyzdžiai: kečupas, dažai ir kraujas. Neniutonišką skysčių elgesį gali lemti keli veiksniai, visi jie susiję su skysčių molekulių struktūriniu pertvarkymu dėl tekėjimo.
Kaip žinoti, ar šlydis retėja?
Šlyties retinimo indeksą galima apskaičiuoti padalijus tariamąjį klampumą esant mažiausiam greičiui iš tariamos klampos vertės esant didžiausiam greičiui (paprastai esant 2 ir 20 arba 5 ir 50 aps./min.). Gautas santykis yra šlyties retinimo indeksas.
Kodėl dažai skiedžiasi?
Dažai yra sudėtingos dalelių dispersijos, kurios dažniausiai pasižymi šlyties plonėjimu. Šlyties plonėjimas atsiranda dėl šlyties sukeltos orientacijos ir dalelių išsiskaidymo srauto kryptimi.
