Jei turime bendrą moralinę pareigą paklusti įstatymui, tai galioja bet kokiam įstatymui – net ir blogiems įstatymams. <…> Pagal šį požiūrį, mes turime tik moralinę pareigą paklusti tiems dėsniams, kurie, mūsų manymu, yra moralūs pirmiausia – geriems įstatymams – ir tik dėl jų turinio, o ne vien dėl to, kad jie yra įstatymai.
Ar įstatymas yra būtinas moralei?
Teisė ir moralė. Tačiau įstatymas nebūtinai tas pats, kas moralė; yra daug moralės taisyklių, kurių nereglamentuoja žmogaus teisinės institucijos. Taigi kyla klausimas, kaip galima turėti veiksmingą moralinių gairių rinkinį, jei nėra kam jų laikytis.
Kodėl įstatyme svarbi moralė?
Įstatymai paprastai grindžiami visuomenės moralės principais. Abu reguliuoja individo elgesį visuomenėje. Jie daro didelę įtaką vienas kitam. … Tačiau geri įstatymai kartais padeda sužadinti žmonių moralinę sąžinę ir sukurti bei palaikyti tokias sąlygas, kurios gali paskatinti moralės augimą.
Kaip moralė veikia teisę?
(5) Moralė gali įtakoti įstatymus ta prasme, kad ji gali tapti priežastimi ištisas amoralių veiksmų grupes paversti neteisėtomis. (6) Teisė gali būti vieša moralės išraiška, viešai kodifikuojanti pagrindinius elgesio principus, kuriuos pripažįsta visuomenė.
Ar moralė susieta su teise?
Žinoma, neįmanoma paneigti, kad įstatymas yrair visada buvo įtakota esminių moralės ir etinių vertybių nuostatų. Teisininkai net ir šiais laikais kartais pamiršta, kad Hartas rūpestingai pripažino moralės įtaką teisei.