Kraujo perpylimas paprastai laikomas saugiu, tačiau yra tam tikra komplikacijų rizika. Lengvos ir retai sunkios komplikacijos gali atsirasti perpylimo metu arba kelias dienas ar ilgiau po jo. Dažnesnės reakcijos yra alerginės reakcijos, kurios gali sukelti dilgėlinę ir niežėjimą bei karščiavimą.
Kas daroma siekiant užtikrinti, kad kraujo perpylimas būtų saugus?
Donorų patikra: Donorų patikra atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant JAV kraujo tiekimo saugumą. Pagal FDA nuostatas reikalaujama, kad donoras neturėtų jokių ligų, kuriomis galima užsikrėsti perpilant kraują, kiek tai galima nustatyti remiantis sveikatos istorija ir tyrimu.
Ar saugu naudoti kraujo produktus perpylimui?
Kraujo perpylimas yra įprastos ir labai saugios procedūros. Visas donorų kraujas prieš naudojant patikrinamas, siekiant įsitikinti, kad jame nėra rimtų infekcijų, tokių kaip hepatitas ar ŽIV. Yra labai maža komplikacijų rizika, pvz.: alerginė reakcija į donoro kraują.
Kiek kraujo perpylimų galite saugiai atlikti?
Amerikos kraujo bankų asociacijos finansuojamame tyrime rekomenduojama apriboti raudonųjų kraujo kūnelių perpylimą ligoninėje gydomiems suaugusiems pacientams, kol hemoglobino kiekis nukris iki 7 gramų decilitre (g/dl). Laukiant, kol hemoglobino kiekis bus 7 g/dl, reikia skirti mažiau raudonųjų kraujo kūnelių vienetų.
Kokios yra skirtingos kraujo rūšysperpylimai?
Įprasti kraujo perpylimo tipai yra raudonųjų kraujo kūnelių, trombocitų ir plazmos perpylimas
- Raudonųjų kraujo kūnelių perpylimas. …
- Trombocitų perpylimas. …
- Plazmos perpylimas.
