dermatografijos priežastis nežinoma, tačiau kai kuriems žmonėms ją gali sukelti infekcijos, emociniai sutrikimai arba vaistai, tokie kaip penicilinas.
Ar dermatografija yra genetinė?
Tiksli dermatografijos priežastis nežinoma. Tiksli dermatografijos priežastis nežinoma. Tačiau atrodo, kad tai autoimuninė liga, nes kai kuriems pacientams buvo rasta autoantikūnų prieš tam tikrus odos b altymus. Dermatografija gali būti susijusi su netinkamu cheminių histaminų išsiskyrimu.
Ar dermatografija praeina?
Dermatografijos simptomai paprastai išnyksta savaime, todėl dermatografijos gydymas paprastai nėra būtinas. Tačiau jei būklė sunki arba varginanti, gydytojas gali rekomenduoti antihistamininius vaistus, tokius kaip difenhidraminas (Benadryl), feksofenadinas (Allegra) arba cetirizinas (Zyrtec).
Ar dažna dermatografija?
Ar dažnas yra dermatografizmas? Dermatografija paveikia maždaug 2–5 % visos populiacijos.
Ar dermatografija yra egzemos forma?
Dermatografija dažnai diagnozuojama atsitiktinai, ypač dėl kitų odos sutrikimų, tokių kaip egzema. Manoma, kad odos pažeidimai atsirado dėl netinkamo histamino išsiskyrimo, kai nėra tipiško imuninio signalo. Histaminas sukelia perdėtą atsaką, dėl kurio atsiranda raudonos dėmės ir dilgėlinė.
