Vienas iš svarbiausių dalykų, kurį gali padaryti žmonės, sergantys dermatografija, yra nustatyti sukeliančius veiksnius, kurie pablogina jų būklę. Trigeriai gali būti karštis, aktyvumas ir emocinės aplinkybės. Pavyzdžiui, 44 procentai vieno tyrimo dalyvių teigė, kad stresas gali sukelti ūmius odos rašymo epizodus.
Ar gali pablogėti dermatografija?
Retais atvejais simptomai trunka dieną ar ilgiau. Tačiau pati dermografizmo būklė gali tęstis mėnesius ar metus. Esant ekstremalioms temperatūroms simptomai gali pablogėti. Sausas oras taip pat gali padidinti dermografizmo dažnį.
Kas sukelia dermatografijos paūmėjimus?
Dermatografijos simptomus gali sukelti paprasti dalykai. Pavyzdžiui, trintis nuo drabužių ar patalynės gali sudirginti odą. Kartais prieš dermatografiją atsiranda infekcija, emocinis sutrikimas arba vaistai, tokie kaip penicilinas.
Ar mano dermatografija kada nors išnyks?
Dermatografijos simptomai paprastai išnyksta savaime, todėl dermatografijos gydymas paprastai nėra būtinas. Tačiau jei būklė sunki arba varginanti, gydytojas gali rekomenduoti antihistamininius vaistus, tokius kaip difenhidraminas (Benadryl), feksofenadinas (Allegra) arba cetirizinas (Zyrtec).
Ar dermatografija yra susijusi su kitomis ligomis?
Tiksli dermatografijos priežastis nežinoma. Tiksli dermatografijos priežastis nežinoma. Tačiau atrodo, kad tai autoimuninė liga, nes kai kuriems pacientams buvo rasta autoantikūnų prieš tam tikrus odos b altymus. Dermatografija gali būti susijusi su netinkamu cheminių histaminų išsiskyrimu.
