Marselis buvo ankstyvas to, kas taps pagrindiniu Sartre'o egzistenciniu principu: aš esu mano kūnas, šalininkas. Marceliui kūnas neturi instrumentinės vertės ir nėra tiesiog savęs dalis ar pratęsimas. Vietoj to savęs negalima išnaikinti iš kūno.
Ką Marcelis turi omenyje sakydamas „Aš esu mano kūnas“?
Todėl neteisinga įkūnijimą suprasti nuosavybės terminais arba sakyti, kad žmonės „valdo“savo kūnus kaip instrumentus; tiksliau būtų sakyti „aš esu mano kūnas“, tuo Marcelis turėjo omenyje kad negalima žiūrėti į savo kūną kaip į objektą ar kaip į sprendžiamą problemą, nes loginis atsiribojimas…
Kas yra Marcelio filosofija?
Gabrielis Marcelis (1889–1973) buvo filosofas, dramos kritikas, dramaturgas ir muzikantas. 1929 m. jis atsivertė į katalikybę, o jo filosofija vėliau buvo apibūdinta kaip „krikščioniškasis egzistencializmas“(labiausiai žinomas Jeano-Paulo Sartre'o knygoje „Egzistencializmas yra humanizmas“) – terminą jis iš pradžių palaikė, bet vėliau atmetė..
Kokie yra du Marcelio atspindžio tipai?
Marseliui, kaip teigia Jay ir Ryanas, filosofinis apmąstymas visų pirma yra veiksmas, suteikiantis laiko pagalvoti apie gyvenimo prasmę ir tikslą. Anot Marcelio, yra dviejų tipų filosofinės refleksijos, būtent pirminė refleksija ir antrinė refleksija.
Kas yra Gabrielis Marcelis ir koks jo indėlisfilosofija?
Gabriel Honoré Marcel (1889 m. gruodžio 7 d. – 1973 m. spalio 8 d.) buvo prancūzų filosofas, dramaturgas, muzikos kritikas ir pagrindinis krikščionių egzistencialistas. Daugiau nei tuziną knygų ir mažiausiai trisdešimties pjesių autoriaus Marcelio kūryba daugiausia dėmesio skyrė šiuolaikinio individo kovai technologiškai nužmogėjančioje visuomenėje.
