Kadangi šios kraujagyslės kerta miokardą, miokardo susitraukimas sistolės metu suspaudžia arterijų šakas ir neleidžia perfuzijai. Todėl koronarinė perfuzija koronarinė perfuzija Koronarinis perfuzijos slėgis (CPP), taip pat žinomas kaip tiesiog perfuzinis slėgis, reiškia slėgio gradientą, lemiantį koronarinį kraujospūdį, ty skirtumą tarp diastolinio aortos slėgio ir kairiojo skilvelio galutinį diastolinį spaudimą. Tai terminas, daugiausia naudojamas širdies sustojimo tyrimuose. https://en.wikipedia.org › wiki › Coronary_perfusion_pressure
Koronarinis perfuzijos slėgis – Vikipedija
atsiranda per diastolę, o ne per sistolę.
Kurioje širdies ciklo fazėje vainikinės arterijos prisipildo?
Kraujo pritekėjimas į vainikines arterijas yra didžiausias skilvelinės diastolės metu, kai aortos slėgis yra didžiausias ir didesnis nei vainikinėse.
Kodėl vainikinės arterijos perfuzuojamos diastolės metu?
Koronarinė kraujotaka dažniausiai vyksta diastolės metu nes vainikinės kraujagyslės turi vieną specifinę savybę: ją suspaudžia susitraukiantis miokardas taip, kad sistolės metu netekėtų.
Kaip perfuzuojamos vainikinės arterijos?
Dėl to dauguma miokardo perfuzijos vyksta širdies atsipalaidavimo (diastolės) metu, kai subendokardinės vainikinės kraujagyslės yra atviros ir jų slėgis mažesnis. Dešinėje vainikinėje arterijoje srautas niekada nenustoja, nes dešiniojo skilvelio slėgis yra mažesnis už diastolinį kraujospūdį.
Kas sukelia vainikinių arterijų išsiplėtimą?
Manoma, kad nuolatinį arterijos išsiplėtimą daugiausia sukelia uždegimas, kurį sukelia liga, cheminės medžiagos arba fizinis kraujagyslės stresas.
