Jie grupelėmis keliauja Rytų Afrikoje ištisus metus ir išgyvena beveik vien iš savo bandų mėsos, kraujo ir pieno. Pastoracinio klajoklio modelių yra daug, dažnai tai priklauso nuo gyvulių rūšies, topografijos ir klimato.
Kada prasidėjo pastoracinis klajoklis?
Kažkada apie 1000 m. pr. Kr. Vidurio Azijos stepių ganytojų grupės, auginusios vis didesnius arklius, pradėjo jodinėti. Arkliais nešami kariai yra daug greitesni ir judresni net už karietus, ir šis įgūdis suteikė šiems klajokliams didžiulį pranašumą prieš kitas tautas.
Kur paplitęs pastoracinis klajoklis?
Iš maždaug 30–40 milijonų klajoklių ganytojų visame pasaulyje, dauguma jų yra Centrinėje Azijoje ir Sahelio regione Šiaurės ir Vakarų Afrikoje, pavyzdžiui, fulani, tuaregai ir toubu, kai kurie taip pat gyvena Artimuosiuose Rytuose, pavyzdžiui, tradiciškai beduinai, ir kitose Afrikos dalyse, pvz., Nigerijoje ir Somalilande.
Kokiose šalyse naudojamas ganytojiškas klajoklis?
Gyvūnai, kuriuos augina klajokliai ganytojai, yra avys, ožkos, galvijai, asilai, kupranugariai, arkliai, šiaurės elniai ir lamos. Kai kurios šalys, kuriose vis dar praktikuojama klajokliška ganykla, yra Kenija, Iranas, Indija, Somalis, Alžyras, Nepalas, Rusija ir Afganistanas.
Kas yra pastoracinis klajoklis?
Pastoralinis klajoklis. Klajokliai yra žmonės, kurie keliauja daugiau ar mažiau nuolat, be įsitvirtinimonamai, nors dažnai vadovaujamasi nusistovėjusiais, tradiciniais maršrutais. Sausringuose ir pusiau sausringuose atogrąžų regionuose pievų plotų derlius yra labai mažas ir labai sezoninis: gyventi galima tik iš labai didelio ploto.
