II 23 galima paprasčiausiai apibendrinti taip: Aristotelis išsakė tobulą indukcinio silogizmo formą, nors apsiribojo viena nuotaika ir figūra, ir nors pateisino jo galiojimas surašant duomenis.
Ar Aristotelis naudojo indukcinį ar dedukcinį samprotavimą?
Graikų filosofas Aristotelis, kuris laikomas deduktyvaus samprotavimo tėvu, parašė tokį klasikinį pavyzdį: P1.
Kokio tipo samprotavimus naudojo Aristotelis?
Norėdamas visapusiškai ištirti ir suabejoti, Aristotelis logiką laikė pagrindine samprotavimo priemone. Norint mąstyti logiškai, reikėjo taikyti silogizmą, kuris buvo minties forma, susidedanti iš dviejų prielaidų, vedančių prie išvados; Aristotelis mokė, kad šią formą galima pritaikyti visiems loginiams samprotavimams.
Kas tikėjo indukciniu samprotavimu?
Aristotelis laikėsi indukcinio požiūrio, pabrėždamas stebėjimų poreikį žinioms paremti. Jis tikėjo, kad mes galime samprotauti tik iš pastebimų reiškinių. Iš ten mes naudojame logiką, kad padarytume išvadas apie priežastis. Diskusijos apie samprotavimus išliko tokios pačios iki Izaoko Niutono laikų.
Kas yra indukcinis samprotavimas pagal Aristotelį?
Pasak Aristotelio, mokslo žinios „prasideda nuo to, kas jau žinoma… … Skirtumas tarp silogizmo ir indukcijos yra toks: “indukcija yra pradinis taškaskurios net ir visuotinumo žinojimas suponuoja, o silogizmas kyla iš universalijų“(V1. 3 p.