veiksmažodis (naudojamas su objektu), nusipelnęs, nusipelnęs. nusipelnyti, būti kvalifikuotam arba reikalauti (atlygis, pagalba, bausmė ir pan.) dėl veiksmų, savybių ar situacijos: nusipelnyti tremties; nusipelnyti labdaros; teorija, kurią verta apsvarstyti. veiksmažodis (vartojamas be objekto), nusipelnęs, nusipelnęs.
Ar nusipelnimas yra žodis?
adj. Nusipelnęs arba užsitarnavęs: pelnyta bausmė.
Ką reiškia nusipelnimas?
1: turi gerų savybių, kurios nusipelno pagyrimo, palaikymo ir tt: nusipelniusios, vertas apdovanojimo nusipelniusių darbuotojų stipendijos nusipelniusiems studentams.
Ką reiškia nepakankamas įvertinimas?
: nenusipelnė: pvz. a: trūksta nuopelnų: nevertas pagyrimo, pagalbos, dėmesio ir pan.
Kas yra nepelnytas vargšas?
senamadiškas.: vargšai žmonės, kurie, kaip manoma, turi blogą moralinį charakterį ir nenusipelno pagalbos.