Klampumą lemia tarpmolekulinių jėgų stiprumas ir ypač skysčio molekulių formos. Skysčiai, kurių molekulės yra polinės arba gali sudaryti vandenilinius ryšius, paprastai yra klampesni nei panašios nepolinės medžiagos.
Kas yra trys veiksniai, dėl kurių skirtingi skysčiai turi skirtingą klampumą?
Ilgos grandinės molekulės taip pat gali laisviau suktis aukštesnėje temperatūroje ir todėl greičiau išsiskirti. 3.2 VEIKSNIAI, ĮTAKOJANTI Klampumą Niutono skysčių klampumui įtakos turi temperatūra, slėgis, o tirpalų ir mišinių atveju – sudėtis.
Kodėl skysčių srautas skiriasi?
Šioje parodoje sužinosite, kaip skirtingi skysčiai turi skirtingą klampumą. Kai kurie skysčiai yra klampesni nei kiti. Tai reiškia, kad jie yra storesni ir teka ne taip lengvai. Kalbant apie daleles, klampumas yra tai, kaip lengvai skysčio dalelės juda viena per kitą.
Kokie veiksniai turi įtakos skysčio klampumui?
Kokie veiksniai turi įtakos klampumui? Klampumas yra atsparumas tekėjimui. Skysčiams paprastai kuo didesnės tarpmolekulinės jėgos (TVF), tuo didesnis klampumas. Kiti veiksniai, turintys įtakos klampumui, yra temperatūra ir molekulės forma.
Kas lemia skysčio klampumą?
Klampumui įtakos turi naftos sudėtisalyva, temperatūra, ištirpusių dujų kiekis ir slėgis. Kylant temperatūrai, klampumas mažės.
