Nuosėdos susidaro, kai uolienos ir dirvožemio oras ir ardo. Vidutiniškai per metus į Česapiko įlanką patenka apie 5,2 milijono tonų nuosėdų. Yra du pagrindiniai nuosėdų š altiniai: eroduojantys žemės ir upelių krantai, vadinami nuosėdų baseino š altiniais, ir ardančios kranto linijos bei pakrantės, vadinami potvynių ir potvynių nuosėdų š altiniais.
Iš kur žemėje atsiranda nuosėdų?
Nuosėdinę uolieną sudarančios dalelės vadinamos nuosėdomis ir gali būti sudarytos iš geologinio detrito (mineralų) arba biologinio detrito (organinės medžiagos). Geologinis detritas atsirado dėl atmosferos ir esamų uolienų erozijos arba dėl ugnikalnių išsiveržusių išlydytų lavos dėmių sukietėjimo.
Kur susidaro nuosėdos?
Nusėdusios uolienos yra susidaro ant žemės paviršiaus arba šalia jo, priešingai nei metamorfinės ir magminės uolienos, kurios susidaro giliai Žemėje. Svarbiausi geologiniai procesai, lemiantys nuosėdinių uolienų susidarymą, yra erozija, oro sąlygos, tirpimas, krituliai ir litinimas.
Kaip susidaro nuosėdos?
Klastinės nuosėdinės uolienos sudarytos iš jau esamų uolienų gabalų (klastų). Uolienų gabalai atlaisvinami dėl oro sąlygų, tada perkeliami į baseiną ar įdubą, kur įstrigusios nuosėdos. Jei nuosėdos užkasamos giliai, jos sutankinamos ir sucementuojamos, susidaro nuosėdinės uolienos.
Kaip susidaro magma ir nuosėdos?
Magma pakyla į Žemės paviršių, pvz., išsiveržus ugnikalniui, kur ji atvėsta ir sukietėja į magminę uolieną. Paviršiuje oras ir erozija skaldo magminę uolieną į akmenukus, smėlį ir purvą, todėl susidaro nuosėdos, kurios kaupiasi Žemės paviršiaus baseinuose.