Savigarba – tai bendras vaiko vertės ar asmeninės vertės jausmas. Tai apibūdina, kaip jie jaučiasi apie save. Vaikas negimsta su aukšta ar žema savigarba – jis turi išmokti jaustis gerai. Svarbu padėti vaikams ugdyti savigarbą.
Kas yra pagrindinė žemos savigarbos priežastis?
Kai kurios iš daugelio žemos savigarbos priežasčių gali būti: Nelaiminga vaikystė, kai tėvai (ar kiti svarbūs žmonės, pavyzdžiui, mokytojai) buvo itin kritiški. Blogi akademiniai rezultatai mokykloje, dėl ko trūksta pasitikėjimo. Nuolatinis įtemptas gyvenimo įvykis, pvz., santykių nutrūkimas ar finansinės problemos.
Kokie yra žemos savigarbos požymiai?
Žemos savigarbos požymiai
- Prastas pasitikėjimas. Žmonės, turintys žemą pasitikėjimą savimi, paprastai turi žemą savigarbą ir atvirkščiai. …
- Trūksta kontrolės. …
- Neigiamas socialinis palyginimas. …
- Problemos prašant to, ko jums reikia. …
- Nerimas ir nepasitikėjimas savimi. …
- Nepavyko priimti teigiamų atsiliepimų. …
- Neigiamas savęs kalbėjimas. …
- Baimė dėl nesėkmės.
Kokio amžiaus prasideda žema savigarba?
Savęs vertinimas buvo žemiausias tarp jaunų suaugusiųjų, bet išaugo per visą pilnametystę ir pasiekė aukščiausią amžių sulaukus 60 metų, kol pradėjo mažėti. Šie rezultatai pateikiami naujausiame žurnalo „Journal of Personality and Social Psychology“numeryje, kurį išleido amerikietisPsichologų asociacija.
Kokie yra 3 žemos savigarbos požymiai?
Žemos savigarbos požymiai:
- sakyti neigiamus dalykus ir kritiškai vertinti save.
- sukoncentruoti dėmesį į savo neigiamus dalykus ir ignoruoti savo pasiekimus.
- manai, kad kiti žmonės geresni už tave.
- nepriimu komplimentų.
- liūdnas, prislėgtas, nerimastingas, gėdintas ar piktas.
