Procesas, kurio metu elektronui suteikiama pakankamai energijos, kad atitrūktų nuo atomo, vadinamas jonizacija. Dėl šio proceso susidaro dvi įkrautos dalelės arba jonai: molekulė su grynuoju teigiamu krūviu ir laisvasis elektronas su neigiamu krūviu.
Kurios dvi dalelės susidaro jonizuojantis atomui?
Jei perduodamos energijos kiekis yra pakankamas, atsiranda atomo jonizacija. Taip susidaręs teigiamas jonas ir elektronas yra žinomi kaip jonų pora.
Kas atsitinka, kai atomas yra jonizuotas?
Jonizacija yra procesas, kurio metu jonai susidaro dėl elektrono padidėjimo arba praradimo iš atomo ar molekulės. Jei atomas ar molekulė įgyja elektroną, jis įkraunamas neigiamai (anijonu), o praradus elektroną – teigiamai (katijonas). Energija gali būti prarasta arba įgyta susidarant jonams.
Kokios dalelės jonizuojasi labiausiai?
Alfa dalelės turi maždaug keturis kartus didesnę už protono arba neutrono masę ir maždaug ~8 000 kartų didesnę už beta dalelės masę (5.4. 1 pav.). Dėl didelės alfa dalelės masės ji turi didžiausią jonizuojančią galią ir didžiausią gebėjimą pažeisti audinius.
Kokie yra 7 spinduliuotės tipai?
Elektromagnetinis spektras apima nuo ilgiausio bangos ilgio iki trumpiausio: radijo bangos, mikrobangos,infraraudonieji, optiniai, ultravioletiniai, rentgeno ir gama spinduliai. Norėdami apžiūrėti elektromagnetinį spektrą, vadovaukitės toliau pateiktomis nuorodomis!
