Išlikusiuose knygos „Žydų senovės“, kurią maždaug 93–94 m. parašė pirmojo amžiaus žydų istorikas Flavijus Juozapas, rankraščiuose yra dvi nuorodos į Jėzų iš Nazareto ir viena nuoroda į Joną Krikštytoją.
Ką Juozapas pasakė apie Jėzų?
Maždaug tuo metu gyveno Jėzus, išmintingas žmogus, jei iš tikrųjų reikėtų jį vadinti žmogumi. Nes jis buvo tas, kuris atliko nuostabius darbus ir buvo tokių žmonių, kurie su džiaugsmu priima tiesą, mokytojas. Jis nugalėjo daug žydų ir graikų. Jis buvo Kristus.
Kodėl Juozapas buvo svarbus?
Juozapas tikrai yra vienas mįslingiausių asmenybių žydų tautos istorijoje. Jis parašė „Žydų karą“, parašė žydų tautos istoriją ir buvo Galilėjos armijos pajėgų vadas, kuri dvejus metus priešinosi Romai.
Kas buvo Juozapas ir ką jis veikė?
Flavijus Juozapas, originalus vardas Josephas Ben Matthias, (g. 37/38 m., Jeruzalė mirė 100 m., Roma), Žydų kunigas, mokslininkas ir istorikas, parašęs vertingų darbų apie žydų sukilimą 66–70 m. ir ankstesnėje žydų istorijoje.
Iš kokios genties buvo Juozapas?
Gimęs vienoje iš Jeruzalės elitinių šeimų, Juozapas graikų kalba prisistato Iōsēpos (Ιώσηπος), Motiejaus, etninio žydo kunigo, sūnumi. Jis buvo antrasis Motiejaus (hebrajų kalba Mattiyah arba Mattityahu) sūnus. Jo vyresnysis pilnakraujis brolistaip pat buvo vadinamas Matthias.