Pavadinimas kilęs iš tetra (iš graikų- "kažko keturi") ir akordo (iš graikų chordon - "styga" arba "nata"). Senovės graikų muzikos teorijoje tetrachordas reiškė didesnių ir mažesnių tobulų sistemų segmentą, apribotą nepajudinamų natų (gr. ἑστῶτες); natos tarp jų buvo kilnojamos (graikiškai κινούμενοι).
Kas išrado tetrachordą?
Tai reiškia, kad jie visi turi būti per penkis pustonius arba pusę žingsnio nuo pagrindinės natos. Tetrachordus pirmą kartą sukūrė ir naudojo senovės graikai, kaip būdą švęsti tobulus santykius muzikoje, o šiandien jie dažniausiai sutinkami džiazo muzikoje.
Ką reiškia tetrachodas?
Vakarų muzikoje tetrachodas yra kylanti keturių natų serija. Du atskirti tetrakordai (tie, kurie neturi bendro tono), kurių kiekvienas turi tonų, tonų, pustonių intervalų išdėstymą, susijungia ir sudaro mažorinę gamą.
Kokia tetrachodo paskirtis?
Tetrachordai yra puikus būdas skaldyti svarstykles į valdomus gabalus. Masteles labai lengva suprasti, kai tereikia atsiminti du tetrachodus, o ne 8 natas.
Kaip formuojamas mažorinis tetrachodas?
Didysis tetrachodas yra sudarytas iš viso žingsnio, po kurio seka kitas visas žingsnis, po kurio seka pusė žingsnio. Du pagrindiniai tetrachodai, išdėstyti iš eilės, sudaro didžiąją skalę. Pavyzdžiui, C-dur, Tetrachord I yra pastatytas sunatos C, D, E ir F.
